DIGICHer Bendruomenės

Samių bendruomenė

Žydų bendruomenė

Žydai Europoje gyvena daugiau nei du tūkstančius metų, nuolat keliaudami po visą žemyną dėl tokių veiksnių kaip karai, persekiojimai ir geresnio gyvenimo paieškos. Europos žydų istorijoje būta ir bendruomeninio, intelektualinio ir dvasinio gyvenimo klestėjimo laikotarpių, pavyzdžiui, sefardų žydų aukso amžius viduramžių Ispanijoje ir Turkijoje, ir juodų smurtinių pogromų, kraujo šmeižto ir Holokausto, beveik sunaikinusio Europos žydų populiaciją, skyrių. Po Antrojo pasaulinio karo žydų gyvenimas Europoje šiek tiek atgimė: šiuo metu Europoje gyvena apie 1,5 milijono žydų, daugiausia Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Turtingas Europos žydų paveldas, tiek materialus, tiek nematerialus, apima daugybę kultūrinių formų ir žanrų. Įvairiomis pastangomis, kurias inicijuoja ir remia tiek žydų, tiek ne žydų organizacijos, siekiama šį paveldą suskaitmeninti ir išsaugoti.

Žydų muziejai ir kitos kultūros paveldo organizacijos Europoje paprastai yra įsiliejusios į atitinkamų valstybių, regionų ir miestų socialinę, organizacinę, komunikacijos ir reguliavimo struktūrą. Todėl jos susiduria su tomis pačiomis ypatybėmis ir iššūkiais kaip ir kitos paveldo skaitmeninimo iniciatyvos Europoje. Nepaisant to, žydų paveldo organizacijoms būdingi tam tikri ypatumai.

Jie dažnai palaiko tvirtus ryšius su pirmaujančiomis paveldo organizacijomis Izraelyje (Nacionalinė biblioteka ar Centrinis žydų tautos archyvas Jeruzalėje), kurios rūpinasi žydų tautos istorija ir kultūra. Šis bendradarbiavimas paprastai apima atsakomybės pasidalijimą, o atsakomybė už finansavimą ir veiklą tenka didesniems ir geriau aprūpintiems Izraelio partneriams, o atsakomybė už turinį tenka Europos partneriams. Tokie bendri projektai suteikia svarbų tarptautinį aspektą žydų muziejų skaitmeninimo darbui, tačiau taip pat kelia papildomų klausimų, kuriuos reikia spręsti - autorių teisių, projektų valdymo, politikos, o kartais ir politikos srityse. Be to, Izraelis šiuo metu vykdo ambicingą nacionalinę skaitmeninės transformacijos programą. Dėl daugybės profesinių, asmeninių ir turinio ryšių tarp Izraelio paveldo sektoriaus ir Europos žydų muziejų, muziejai paprastai siekia palaikyti darbinius ryšius su šiomis programomis ir taip pat į jas įsitraukti. Žydų muziejų Europoje auditorija yra įvairi - nuo vietinių ir nacionalinių lankytojų iki Europos, Izraelio ir tarptautinių lankytojų, besidominčių žydų kultūra. Norint patenkinti šias įvairias auditorijas, reikia tiksliai nustatyti prioritetus.

Ladinų kultūros instituto „majon di fascegn“ - Museo Ladin de Fascia tikslas - išsaugoti ir suteikti vertę bei ateitį šios mažumos bendruomenės ladinų kalbai ir kultūros paveldui. Šis subjektas dirba trijose pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse: kalbinės infrastruktūros, skirtos ladinų kalbai standartizuoti; ladinų biblioteka ir archyvai; etnografijos išsaugojimas (muziejus). Pastaruosius du dešimtmečius ši institucija dirbo skaitmenindama visą savo paveldą minėtose srityse. Ladinų kultūros instituto ir Ladinų muziejaus veikla skaitmeninimo srityje plėtojama sąveikaujant su kitais subjektais, dirbančiais ladinų kalbos išsaugojimo srityje, ir atkreipiant dėmesį į vietos ir turizmo poreikius, atsižvelgiant į tai, kad Fasos slėnyje, kuriame įsikūrę institutas ir muziejus, yra didžiulė turizmo ekonomika, su kuria kultūros paveldas turi nuolat susidurti.

Pagrindinis ateinančių metų tikslas Ladinų kultūros institutui, Ladinų muziejui ir kitiems su jais bendradarbiaujantiems subjektams bus sudaryti žemėlapį ir geriau organizuoti keletą vartotojams prieinamų skaitmeninių priemonių bei įtraukti jas į bendrą kultūrinį, socialinį ir ekonominį kontekstą, kuris būtų ypač matomas ir atpažįstamas kaip unikalios misijos - išsaugoti ir saugoti šį paveldą pasitelkiant moderniausias technologijas, gerbiant šios mažumos vertybes ir vizijas - dalis. Galimos užduotys, kurias vykdant būtų galima dirbti siekiant pirmiau minėtų tikslų ir kurias partneris siekia įgyvendinti programoje DIGICHer, yra šios:

1. Kelių esamų priemonių ir veiksmų kartografavimas;

2. Specialios atpažįstamos platformos, kurioje būtų kaupiamas skaitmeninis paveldas, sukūrimas siekiant padidinti jo prieinamumą ir patogumą;

3. Kitos medžiagos skaitmeninimas;

4. Naujų skaitmeninių priemonių, skirtų dalytis ir padaryti prieinamas kalbines ir CH, taip pat ir ekonominėje bei socialinėje srityje, kūrimas ir plėtojimas;

5. Darbas, susijęs su teisiniais ir etiniais dalijimosi šiuo paveldu aspektais, atsižvelgiant į tai, kad mažumos atstovai turės nuolat dalyvauti, kad nesusidarytų atotrūkis tarp suinteresuotųjų šalių ir tyrėjų.

Ladinų bendruomenė