„Mažumų bendruomenių kultūros paveldo skaitmeninimas, siekiant teisingo ir atnaujinto įsitraukimo” (angl. Digitisation of cultural heritage of minority communities for equity and renewed engagemen), santrumpa DIGICHer

Iniciatyva „Mažumų bendruomenių kultūros paveldo skaitmeninimas, siekiant teisingo ir atnaujinto įsitraukimo” siekiama iš naujo išnagrinėti ir naujai suprasti pagrindinius teisinius ir politinius, socialinius, ekonominius ir technologinius veiksnius, kurie skatina mažumų kultūros paveldo skaitmeninimą, kad būtų sukurta nauja patvirtinta keičiamo dydžio sistema, sukurta taikant į vartotoją orientuotą požiūrį, siekiant skatinti teisingą, įvairią ir įtraukią praktiką. Remiantis tokia sistema, projekte pateikiamos moksliniais tyrimais ir žiniomis pagrįstos rekomendacijos politikos ir sprendimų priėmėjams bei kultūros paveldo institucijoms, dėl mažumų lygybės,  įvairovės ir įtraukumo integravimo dalyvaujant ir įsitraukiant į kultūros paveldo skaitmeninimo procesus. Projekte taip pat pateikiamos sprendimų paramos metodikos, leidžiančios sprendimų priėmėjams stebėti skaitmeninio paveldo sritį, ypač atsižvelgiant į jos ilgalaikę įvairovę.

Mūsų užmojai bus plėtojami pasitelkiant trijų Europos mažumų grupių, t. y. samių, žydų ir ladinų, bandomuosius projektus. Be to, dalyvausime bendro kūrimo veikloje ir su kitų mažumų atstovais ES. Pasitelkdama šią konceptualiai naują, patvirtintą ir į naudotoją orientuotą sistemą bei susijusias įrodymais pagrįstas rekomendacijas, DIGICHer siekia remti Europos kultūros paveldo sektorių, kad jis taptų labiau skaitmeninis, gebančiam pasinaudoti skaitmeninių kultūros paveldo teikiamais privalumais ir visapusiškai išnaudoti jų teikiamas galimybes, skatinant mažumų skaitmeninių kultūros paveldo kūrimo, valdymo, dalijimosi ir (pakartotinio) naudojimo praktiką taip, kad būtų atsižvelgiama į vertybes, kontekstą ir etikos principus. Ilgalaikėje perspektyvoje, tai sudarys sąlygas išsaugoti, prižiūrėti ir atnaujinti skaitmeninį kultūros paveldą tokiu būdu, kuris tinkamai atspindėtų numatytą turinį ir skatintų Europos vertybes atitinkančią skaitmeninę praktiką, mažinant netinkamo turinio naudojimo riziką, didinant pakartotinio naudojimo galimybes ir skatinant teisingumą, įvairovę ir įtrauktį Europos skaitmeniniame kultūros, prisidedant prie jautresnio ir demokratiško kultūros paveldo, kurio skaitmeninė veikla atspindi Europos pasaulėžiūrų įvairovę.

DIGICHer ambicijos

1 rezultatas. Geresnis kritinis kultūros paveldo skaitmeninimo potencialo, galimybių, kliūčių ir rizikos supratimas.

1 klausimas: Kokios yra pagrindinės spragos, priklausomybės nuo kelio ir kliūtys bei kokios yra dabartinių ES teisės ir politikos, socialinių ir ekonominių bei technologinių struktūrų galimybės remti mažumų grupių vertybes, etiką ir požiūrį į savo kultūros paveldo skaitmeninimą ir naudojimą?

3 rezultatas. Moksliniais tyrimais ir žiniomis pagrįstos rekomendacijos ir (arba) metodas (-ai), kaip Europos kultūros paveldo sektorius galėtų geriau valdyti savo kolekcijų skaitmeninimą, įskaitant prioritetų nustatymą, tinkamą konteksto atspindėjimą sukurtuose skaitmeniniuose objektuose ir jų ilgalaikio patvarumo užtikrinimą.

3 klausimas: Kokia politika ir procedūros geriausiai skatina bendrus veiksmus ir visų suinteresuotųjų subjektų (įskaitant mažumas, kultūros paveldo institucijas ir galutinius naudotojus) dalyvavimą skaitmeninant ir naudojant kultūros paveldą, skatinant tinkamą mažumų skaitmeninio kultūros paveldo atstovavimą terpės, turinio ir konteksto požiūriu?

2 rezultatas. Patvirtinta (-os) sistema (-os), kuri (-ios) padės kultūros paveldo sektoriui kuo geriau išnaudoti savo skaitmeninį turtą, kad būtų pasiekta visa perėjimo prie skaitmeninio ryšio nauda ir išvengta keblumų.

2 klausimas: Kaip galime naudoti į vartotoją orientuotus metodus, kad kartu sukurtume įtraukią, ilgalaikę holistinę ir žiedinio auditorijos įsitraukimo ir dalyvavimo sistemą mažumų kultūrinio paveldo skaitmeninimo kontekste?

4 rezultatas. Reikšmingas indėlis padedant Europos kultūros paveldo įstaigoms tapti labiau skaitmeninėmis, gebančiomis visapusiškai išnaudoti skaitmeninio kultūros paveldo galimybes.

4 klausimas: Kokias valdymo struktūras, sprendimų priėmimo procesą ir organizacinę praktiką kultūros paveldo sektorius gali taikyti gaminant, valdant ir platinant suskaitmenintą kultūros paveldą, kad būtų visapusiškai išnaudotos skaitmeninio kultūros paveldo galimybės, kartu didinant teisingumą, įvairovę ir įtrauktį?

DIGICHER metodinis požiūris

DIGICHer metodinis požiūris grindžiamas orientavimusi į vartotoją ir dizaino mąstymu. Tvirtai tikime kiekvieno žmogaus indėlio, idėjų ir patirties verte. Piliečių mokslo požiūris atveria mokslines įžvalgas visai visuomenei, užtikrina rato komunikacijos ciklą, o ne vienpusį hierarchinį bendravimą, ir stiprina priklausymo bendruomenei jausmą.

DIGICHer Bendruomenės

Samių bendruomenė

Projekto „Mažumų bendruomenių kultūros paveldo skaitmeninimas siekiant teisingumo ir atnaujinto dalyvavimo“ (DIGICHer) tikslas – skatinti teisingą, įvairialypę ir įtraukią praktiką, kultūros bendruomenių aktyvų dalyvavimą projekte nuo pradžios iki pabaigos. Kultūrinių ir kalbinių bendruomenių indėlį laikome pagrindiniu sėkmės veiksniu, užtikrinančiu projekto rezultatų tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje visoje Europoje. Projekto metu bus bendrai kuriama ir bandoma sistema bendradarbiaujant su trimis reprezentatyviomis Europos mažumų grupėmis: samiais, žydais ir ladinais, taip pat bus ieškoma būdų, kaip ją išplėsti įtraukiant kitas mažumų grupes kitose aplinkose.

Samių tėvynė, samių kalba šiaurės samių kalba, yra šiaurinėse Norvegijos, Švedijos ir Suomijos dalyse, taip pat Kolos pusiasalyje Rusijoje. Samiai šioje teritorijoje gyveno dar prieš susiformuojant dabartinėms valstybės sienoms, o šiuo metu joje gyvena apie 75 000–100 000 samių. Labiausiai paplitusi šiaurės samių kalba, tačiau iš viso yra devynios samių kalbos. Kitos samių kalbos yra: Pietų samių, Ume samių, Pite samių, Lule samių, Skoltų samių, Inari samių, Kildin samių ir Ter samių kalbos.

Tradiciniai samių pragyvenimo šaltiniai apima žvejybą, šiaurės elnių ganymą, medžioklę ir samių amatus, o jų šiuolaikinės formos daugeliui samių išlieka svarbia kultūrine ir ekonomine veikla. Kultūrai būdingas glaudus ryšys su gamta. Samiai yra vieninteliai Europos Sąjungoje pripažinti čiabuviai.

Samių archyvas Suomijoje buvo atidarytas 2012 metais Sajos kultūros centre Inari mieste. Saugodamas archyvinį paveldą, samių archyvas yra šios tautos kolektyvinės atminties dalis. Jis remia ir skatina samių mokslinius tyrimus, gilina istorines žinias apie samių tautą ir stiprina samių kultūrą.

Samių archyvas yra Suomijos nacionalinio archyvo dalis. Suomijos nacionaliniame archyve saugomi ne tik samių kultūros paveldo, bet ir daugelio kitų etninių mažumų archyvai, pavyzdžiui, karelų, ingrų, žydų ir romų. DIGICHer projekte Suomijos nacionalinis archyvas daugiausia dėmesio skiria samių ir karelų kultūros paveldui.

Elnių ganykla, Finmarkas, Norvegija, Samisk Arkiv (Samių archyvo) kolekcija Norvegijoje, Sámi arkiiva/Samisk arkiv - Arkivverket

Nuoran-Pekka l. Pekka Saijets, sūdantis upėtakius - 1913 m. - Suomijos paveldo agentūra, Suomija - CC BY.

Žydų bendruomenė

Žydai Europoje gyvena daugiau nei du tūkstančius metų, nuolat keliaudami po visą žemyną dėl tokių veiksnių kaip karai, persekiojimai ir geresnio gyvenimo paieškos. Europos žydų istorijoje būta ir bendruomeninio, intelektualinio ir dvasinio gyvenimo klestėjimo laikotarpių, pavyzdžiui, sefardų žydų aukso amžius viduramžių Ispanijoje ir Turkijoje, ir juodų smurtinių pogromų, kraujo šmeižto ir Holokausto, beveik sunaikinusio Europos žydų populiaciją, skyrių. Po Antrojo pasaulinio karo žydų gyvenimas Europoje šiek tiek atgimė: šiuo metu Europoje gyvena apie 1,5 milijono žydų, daugiausia Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Turtingas Europos žydų paveldas, tiek materialus, tiek nematerialus, apima daugybę kultūrinių formų ir žanrų. Įvairiomis pastangomis, kurias inicijuoja ir remia tiek žydų, tiek ne žydų organizacijos, siekiama šį paveldą suskaitmeninti ir išsaugoti.

Žydų muziejai ir kitos kultūros paveldo organizacijos Europoje paprastai yra įsiliejusios į atitinkamų valstybių, regionų ir miestų socialinę, organizacinę, komunikacijos ir reguliavimo struktūrą. Todėl jos susiduria su tomis pačiomis ypatybėmis ir iššūkiais kaip ir kitos paveldo skaitmeninimo iniciatyvos Europoje. Nepaisant to, žydų paveldo organizacijoms būdingi tam tikri ypatumai.

Jie dažnai palaiko tvirtus ryšius su pirmaujančiomis paveldo organizacijomis Izraelyje (Nacionalinė biblioteka ar Centrinis žydų tautos archyvas Jeruzalėje), kurios rūpinasi žydų tautos istorija ir kultūra. Šis bendradarbiavimas paprastai apima atsakomybės pasidalijimą, o atsakomybė už finansavimą ir veiklą tenka didesniems ir geriau aprūpintiems Izraelio partneriams, o atsakomybė už turinį tenka Europos partneriams. Tokie bendri projektai suteikia svarbų tarptautinį aspektą žydų muziejų skaitmeninimo darbui, tačiau taip pat kelia papildomų klausimų, kuriuos reikia spręsti - autorių teisių, projektų valdymo, politikos, o kartais ir politikos srityse. Be to, Izraelis šiuo metu vykdo ambicingą nacionalinę skaitmeninės transformacijos programą. Dėl daugybės profesinių, asmeninių ir turinio ryšių tarp Izraelio paveldo sektoriaus ir Europos žydų muziejų, muziejai paprastai siekia palaikyti darbinius ryšius su šiomis programomis ir taip pat į jas įsitraukti. Žydų muziejų Europoje auditorija yra įvairi - nuo vietinių ir nacionalinių lankytojų iki Europos, Izraelio ir tarptautinių lankytojų, besidominčių žydų kultūra. Norint patenkinti šias įvairias auditorijas, reikia tiksliai nustatyti prioritetus.

Ladinų kultūros instituto „majon di fascegn“ - Museo Ladin de Fascia tikslas - išsaugoti ir suteikti vertę bei ateitį šios mažumos bendruomenės ladinų kalbai ir kultūros paveldui. Šis subjektas dirba trijose pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse: kalbinės infrastruktūros, skirtos ladinų kalbai standartizuoti; ladinų biblioteka ir archyvai; etnografijos išsaugojimas (muziejus). Pastaruosius du dešimtmečius ši institucija dirbo skaitmenindama visą savo paveldą minėtose srityse. Ladinų kultūros instituto ir Ladinų muziejaus veikla skaitmeninimo srityje plėtojama sąveikaujant su kitais subjektais, dirbančiais ladinų kalbos išsaugojimo srityje, ir atkreipiant dėmesį į vietos ir turizmo poreikius, atsižvelgiant į tai, kad Fasos slėnyje, kuriame įsikūrę institutas ir muziejus, yra didžiulė turizmo ekonomika, su kuria kultūros paveldas turi nuolat susidurti.

Pagrindinis ateinančių metų tikslas Ladinų kultūros institutui, Ladinų muziejui ir kitiems su jais bendradarbiaujantiems subjektams bus sudaryti žemėlapį ir geriau organizuoti keletą vartotojams prieinamų skaitmeninių priemonių bei įtraukti jas į bendrą kultūrinį, socialinį ir ekonominį kontekstą, kuris būtų ypač matomas ir atpažįstamas kaip unikalios misijos - išsaugoti ir saugoti šį paveldą pasitelkiant moderniausias technologijas, gerbiant šios mažumos vertybes ir vizijas - dalis. Galimos užduotys, kurias vykdant būtų galima dirbti siekiant pirmiau minėtų tikslų ir kurias partneris siekia įgyvendinti programoje DIGICHer, yra šios:

  1. Kelių esamų priemonių ir veiksmų kartografavimas;

  2. Specialios atpažįstamos platformos, kurioje būtų kaupiamas skaitmeninis paveldas, sukūrimas siekiant padidinti jo prieinamumą ir patogumą;

  3. Kitos medžiagos skaitmeninimas;

  4. Naujų skaitmeninių priemonių, skirtų dalytis ir padaryti prieinamas kalbines ir CH, taip pat ir ekonominėje bei socialinėje srityje, kūrimas ir plėtojimas;

  5. Darbas, susijęs su teisiniais ir etiniais dalijimosi šiuo paveldu aspektais, atsižvelgiant į tai, kad mažumos atstovai turės nuolat dalyvauti, kad nesusidarytų atotrūkis tarp suinteresuotųjų šalių ir tyrėjų.

Naujoji Sinagoga, autorius Heinrich Gertrud, Vokietija, vieša prieiga

Žydų vestuvės, manoma, kad tai dailininko dukters Mathildos ir G. D. Coheno Tervaerto vestuvės, 1903 m.

Ladinų bendruomenė

Tradiciniai Fasos slėnio ladinų kostiumai, Anton Sessa Ladinų kalendoriuje, 2010 m., Ladinų kultūros institutas

Pordoi pass 2.239 meters a.s.l.